- raukas
- raũkas sm. (4) 1. N, K, KI697, S.Dauk raukšlė, rukšla: Jos raukaĩ ant raukų̃ – tep surukus boba Brt. Visas veidas raukaĩs išvedžiotas Ldv. Blogas gyvenimas kaktoj raukùs padaro Vdšk. Žiūrėk – kaktoj koks raũkas daros, greit sena būsi Snt. Jo devyni raukaĩ kakto[je] randas, kaip susiraukia J. Pilnas snukis raukų Lbv. Ant Plikio grynos galvos ne vienas raukas atsirado V.Piet. Raukais (rukšlėmis) ir rūpesčiais amžiaus nuliūdusi kakta A1883,244. Gražu buvo žiūrėti į didelius raukus palei nosį V.Kudir. Net sunku į ją žiūrėt: visada raukų pilna ir pilna (susiraukusi iš pykčio) Gs. 2. scom. kas nuolat susiraukęs: Aš su tuo raukù nenoriu kalbėt Žb. Susiraukus merga kaip raũkas Vb. Ko kai raũkas supykęs vaikščioji? Kp. 3. virvelė naginės galui užraukti, užveržti: Ar bereikia ilgesnio raũko? Brs. Senis nusivijo raũką ir rengiasi nagines raukti Šl. 4. Klvr paraukimas, klostė: Pasisiūsi sijoną, kad apsidėsi visą raukaĩs, kvaldais Vdk. Kvaldoto sijono yra raũkas pri raũko Tl. Ne sukvaldavo, tik raukus apie rumbą suraukė Krkl. Ane, tavo sijonas vieni raukaĩ Kv. 5. žr. raukai 2: Visą supjausčiau, a nori raũko? Ms. Sūrio rauką kuniguo kalėdų neduosi, reikia grūdų Bržr. 6. Kv žr. raukai 4: Ožkos raũkas Brs. | prk.: Onutei tūkstantis, o Jonukui raũkas (nieko) Jrb. ^ Pūsk į rauką – nė velnio nesuprantu, kas karą pradėjo Šts. Esi meškos raũkas, ir tiek Brs. 7. paviršiaus nelygumas, susiraukšlėjimas: Jei oras vėl staigu įšils nu saulės spindulių, sukrekusi sula parsisunk[ia] par raukus lapų, žiedų ir užmazgų raukšlas, i tartumi prakaituo[ja] lašais S.Dauk. 8. N, K, LBŽ bot. gyslotis (Plantago).
Dictionary of the Lithuanian Language.